Vaikai ir emigracija

Ką reikia žinoti išvykstant ir paliekant vaikus Lietuvoje:

  • Praneškite. Informuokite vaiką apie savo sprendimą išvykti, iš karto kai tik taip galutinai nutarsite. Neatidėliokite pokalbio. Kuo anksčiau pasakysite vaikui apie savo sprendimą išvykti, tuo daugiau laiko turėsite aptarti su vaiku jam kylančius klausimus, padėti pasirengti pasikeitimams, įveikti išsiskyrimo nerimą, liūdesį ir vidinę sumaištį.
  • Užtikrinkite, kad mylite. Svarbu, kad šią žinią vaikui praneštų pats – tėtis ar mama, kuris išvyksta. Geriausiai būtų, kad abu tėvai kartu dalyvautų šiame pokalbyje. Būtinai užtikrinkite vaiką, kad jį mylite, kad jis jums rūpi, ir kad nepaisant išsiskyrimo, jūs vis dar esate šeima, ir šis išsiskyrimas yra laikinas.
  • Paaiškinkite kas ir kodėl išvyksta. Nevenkite vaiko klausimų, negalvokite, kad tai nėra „jo reikalas“, suteikite jam tiek informacijos, kiek jis pagal savo amžių gali suprasti. Paaiškinkite kodėl išvykstate, kur būsite, ką ten veiksite, su kuo gyvensite, kada planuojate grįžti. Jei visi šie klausimai Jums ir patiems kol kas nėra aiškūs, nebijokite su vaiku pasidalinti savo planais, kaip jūs ketinate šias problemas išspręsti.
  • Toleruokite vaiko jausmus. Nenustebkite ir būkite pasiruošę susidurti su vaiko neigiamais jausmais. Žinia apie išsiskyrimą sukelia jausmų audrą – baimę, liūdesį, pyktį, pavydą, nerimą.  Padėkite vaikui šiuos jausmus jausti ir tinkamai išreikšti, neatstumkite ir nedrauskite jam pyktį ir liūdėti. Tai normali būsena išsiskiriant. Palaipsniui, vis labiau įsisąmoninant išsiskyrimo faktą, kalbantis apie tai, - vaiko būsena pagerės.
  • Suplanuokite vaiko priežiūrą. Užtikrinkite, kad vaikas, likęs Lietuvoje, yra saugus ir prižiūrėtas. Vaikas turi aiškiai žinoti, kas yra jį prižiūrintis ir už jį atsakingas žmogus. Palikite vaiką gydančio gydytojo, stomatologo telefonus,  medicinos kortelę.
  • Palikite vaikui savo koordinates ir telefono numerius, kuriais jus galima pasiekti bet kada, esant skubiam reikalui. Palikite telefono numerius jums artimų žmonių, kurie esant reikalui galėtų suteikti vaikui skubią pagalbą
  • Nebijokite kreiptis į specialistus. Žinodami, kad išvykstate, susitikite su vaiko auklėtoja, jei reikia su mokyklos psichologu ar socialiniu pedagogu, kad jie būtų informuoti apie pasikeitimus moksleivio gyvenime ir laiku suteiktų pagalbą, iškilus reikalui.
  • Kuo mažiau pasikeitimų. Rekomenduotina, kad vaikas liktų gyventi savo namuose, ir jo kasdieniniame gyvenime įvyktų kuo mažiau pasikeitimų – išliktų ta pati mokykla, tęstųsi popamokinė veikla, išliktų įprastos pareigos namuose ir laisvalaikio leidimo galimybės.
  • Pasirūpinkite vaiko savijauta. Palikdami mažą vaiką, paaiškinkite globėjams apie labai svarbius  „mažus“ dalykus, kuriuos vaikas mėgsta – kaip jis nusiramina, kas jam padeda užmigti, kas jį pradžiugina ir pan., su kokiu žaislu jis miega, kokią pasaką mėgsta ir pan. Vyresnius vaikus patikinkite, kad galvosite apie juos ir rasite būdų su jais pasikalbėti ir žinosite, kaip jiems sekasi ir kas juos jaudina.
  • Palikite „atminimą“. Palikite vaikams ką nors specialaus, kas jiems primintų jus – žaisliuką, nuotraukų albumą, „spec. saldainių“, žemėlapį, kuriame pažymėta jūsų ir jo buvimo vietos, knygą, bloknotą, ir kt., kas leistų jiems palaikyti su jumis specialų ryšį, žinoti, kad jūs apie jį galvojate ir rūpinatės.
  • Palaikykite nuolatinį ryšį su vaiku. Siųskite atvirukus, rašykite elektroninius ir „tikrus“ laiškus, siųskite nuotraukas. Skambinkite pastoviu laiku, kad vaikas žinotų kada laukti jūsų skambučio. Pasakykite vaikui, kad jo pasiilgote, užtikrinkite, kad jums viskas gerai ( vaikai dažnai nerimauja dėl tėvų sveikatos ir gerbūvio), įsitikinkite, kad jam viskas gerai, kad jis gali pasidalinti savo rūpesčiais, jei tokiu turi. Domėkitės tuo, ką vaikas veikia. Būkite atidūs vaiko nuotaikos, balso, elgesio pasikeitimams.
  • Palaikykite ryšį su vaiko globėju. Kaip galite dažniau pasikalbėkite su žmogumi, kuris prižiūri jūsų vaiką. Padėkite jam suprasti vaiko elgesį, patarkite, jei iškilo kokie neaiškumai, padėkokite, kad rūpinasi. Būkite atidūs vaiko elgesio ir nuotaikos pasikeitimams. Jei nerimaujate dėl vaiko būsenos, patarkite globėjams kreiptis į gydytoją ar psichologą.
  • Nepamirškite ypatingų datų – vaiko gimtadienio, mokslo metų pradžios ir pabaigos, švenčių, ypatingų jūsų vaikui akimirkų – sporto varžybų, koncerto, egzamino ir pan. Paskambinkite prieš svarbius įvykius, palaikykite savo vaiką, sužinokite kaip jam sekėsi – pasveikinkite, ar padėkite susitaikyti su nesėkme, jei taip atsitiko.
  • Išsaugokite savo vaikui vaikystę. Paliktas Lietuvoje vaikas ir toliau lieka vaikas, jis netampa jaunu suaugusiuoju, nepaisant, kad jis gali turėti turi daugiau įpareigojimų, daugiau atsakomybės, jam vis dar reikia rūpestingo suaugusio priežiūros ir nerūpestingos vaikystės džiaugsmų.

Ką reikia žinoti išsivežant vaiką į kitą šalį (trumpalaikis išvykimas ir emigracija)?

  • Praneškite. Informuokite vaiką apie savo sprendimą išvykti, iš karto, kai tik taip nutarsite. Neatidėliokite pokalbio. Kuo anksčiau pasakysite vaikui apie savo sprendimą išvykti, tuo daugiau laiko turėsite aptarti su vaiku jam kylančius klausimus.
  • Kalbėkitės. Aptarkite su vaiku būsimus gyvenimo pasikeitimus – pažiūrėkite žemėlapyje, kur gyvensite, paaiškinkite, ką žinote apie būsimus namus, mokyklą , gyvenamą aplinką, tarkitės, kada geriau yra persikelti, atsižvelgiant į mokslo, šeimos ir socialinius poreikius.
  • Padėkite išreikšti jausmus. Išvykimas į kitą šalį yra jaudinantis ir džiugus įvykis, tačiau nepamirškite, kad tuo pat metu, tai yra vaiką gąsdinantis ir neraminantis pasikeitimas. Padėkite vaikui kalbėti ir išreikšti įvairius jausmus, kylančius dėl išvykimo. Skatinkite vaiką kalbėti apie tai, kaip jis įsivaizduoja būsimą mokyklą, draugus, mokytojus, kas ji neramina, ko jis bijo, ko tikisi.
  • Skatinkite vaiką pasiruošti. Paskatinkite vaiką paskaityti apie šalį, į kurią vykstate, pažiūrėti filmų tos šalies kalbą, sužinoti daugiau apie jos kultūrą, gyvenimo būdą.
  • Padėkite atsisveikinti. Supraskite, kad vaikui yra nelengva pakeisti mokyklą ir išsiskirti su draugais Mokyklinio amžiaus vaikui išgyveną liūdesį ir praradimą, išsiskirdami su jiems svarbiais žmonėmis, įprastu gyvenimu, namais. Padėkite vaikui atsisveikinti su jam brangiais žmonėmis – seneliais, mokytoja, draugais, krikšto tėvais. Atsisveikinti su naminiais gyvūnais vaikui taip pat labai svarbu.
  • Skatinkite ir padėkite vaikui išlaikyti ryšį. Aptarkite kartu, kaip jis palaikys ryšį su Lietuvoje likusiais svarbiais žmonėmis – ar galės jiems paskambinti, kaip dažnai, ar turės elektroninio pašto galimybę (skype?), ar galės grįžti per atostogas ir kur tada apsistos? Ar galės jo draugai kada nors pasisvečiuoti pas jus.
  • Paimkite „atminimus“. Leiskite vaikui susipakuoti pačiam jam reikalingus daiktus. Leiskite ir paskatinkite vaiką pasiimti su savimi jam svarbius reikšmingus daiktus, „atminimus“, kurie jam padės išlaikyti ryšį su svarbiais žmonėmis ir tėvyne – nuotraukas, žaisliukus, ypatingą prasmę turinčius daiktus, kurie kartais suaugusiems atrodo nereikšmingi ir nereikalingi.
  • Leiskite apsiprasti. Atvykus į naują vietą leiskite vaikui kurį laiką apsiprasti su naujais namais, kiemu, aplinka. Apeikite kartu rajoną, susipažinkite su parduotuvėmis, įstaigomis, transportu ir t.t. Neskubėkite kelti vaikui naujus ir įprastus reikalavimus. Jam gali būti nedrąsu atlikti iki tol įprastus darbus, pvz. nueiti į parduotuvę, ar išnešti šiukšles.
  • Padėkite integruotis. Nuvykę, padėkite vaikui kaip galima greičiau integruotis į bendruomenę. Jei jūs esate tikinti šeima, įsitraukite į bažnytinę veiklą, jei vaikas lankė futbolą, dailę ar muziką Lietuvoje, padėkite jam rasti futbolo, dailės ar muzikos būrelį. Bendruomeninė veikla leidžia sutikti įvairesnių žmonių ir susirasti naujų draugų.  
  • Planuokite šeimos laiką kartu. Nepaisant, kad nuvykę į naują šalį jūs patys turėsite naujų rūpesčių dėl darbo, gyvenimo sąlygų, naujų reikalavimų ir pan., raskite specialų laiką pabūti visi kartu, ką nors kartu veikti – eiti pasivaikščioti, pietauti sekmadieniais, nueiti į kiną ir pan.
  • Adaptacijai reikia laiko. Turite žinoti, kad priprasti prie naujų namų, mokyklos, susirasti naujų draugų vaikams, ypatingai paaugliams, nėra lengva. Būkite atidūs vaiko nuotaikos ir elgesio pasikeitimams, paskatinkite vaiką pasidalinti rūpesčiais, patarkite, kaip spręsti iškylančius sunkumus,  padėkite patys, jei vaikas vienas negali susitvarkyti – esant reikalui pakalbėkite su mokytojais, mokyklos psichologais, administracija.
  • Būkite pasiruošę sulaukti netikėtų reakcijų – pykčio protrūkių, liūdesio ir apatijos, neigimo ir pasipriešinimo. Paaugliai dažnai priešinasi bet kokiam pasikeitimui Susilaikykite nuo „papirkinėjimo“ ar grasinimų, tačiau nubrėžkite ir išlaikykite aiškias elgesio ribas.
  • Svarbiausia vaikui Jūsų meilė, supratimas ir palaikymas. Būkite kantrūs. Jums visiems tai nelengvas adaptacijos laikas, reikalaujantis tarpusavio supratimo, palaikymo ir atidos. Vaikas turi žinoti, kad Jums rūpi ir Jūs rasite laiko išklausyti jo bėdas ir džiaugsmus.

Jei grįžtama į Lietuvą su vaikais po ilgesnio gyvenimo užsienyje

  • Pasirūpinkite mokykla. Aptarkite su vaiku jo būsimą mokymąsi Lietuvoje. Jei vaikas išvyko lankydamas mokyklą, išsiaiškinkite galimybes jam grįžti į ta pačią klasę. Jei mokyklą pradėjo lankyti užsienyje, paaiškinkite kaip gali skirtis mokykla, mokymosi procesas,  vertinimas.
  • Suteikite vaikui pagalbą, kad galėtų pasiruošti ir grįžti į tą pačią klasę, gali reikėti papildomo mokymosi, padrąsinimo, paskatinimo ar papildomų pamokų.
  • Domėkitės kaip sekasi vaikui mokykloje, su draugais, su mokytojais. Vaikas, grįžęs po ilgo nebuvimo, bendraamžių gali būti sutiktas tiek ir labai draugiškai, tiek ir priešiškai, pavydžiai. Padėkite jam apsisaugoti nuo patyčių pavojaus.
  • Paruoškite vaiką galimiems netikėtiems pasikeitimams. Kai kurie vaikai labai ilgisi Lietuvos, savo senų namų, draugų, mokyklos ir svajoja grįžti. Aptarkite su jais galimus nusivylimus – draugai gali būti nutolę ir susiradę naujų draugų, mokytojai pasikeitę, namai pasirodyti nebe tokie mieli, kaip svajonėse.
  • Nesmerkite ir negėdinkite vaiko, jei jis nenori grįžti į Lietuvą. Kai kurie vaikai sako, kad nenori grįžti namo, nes jiems patiko gyventi užsienyje. Jie nenori prarasti draugų jaučiasi nejaukiai senojoje mokykloje, ilgisi buvusio gyvenimo. Padėkite jiems pamatyti ir patirti naujus malonius dalykus tėvynėje, pasidalinkite tuo, kas jums vertinga ir svarbu, dėl ko jūs grįžote.
  • Skatinkite ir padėkite vaikui palaikyti ryšį su draugais, likusiais užsienyje.
  • Padėkite vaikui susirasti jį dominančią laisvalaikio veiklą – klubą, būrelį, studiją.
  • Leiskite pasikviesti draugus į namus. Padėkite vaikui pasiruošti susitikimui su senais draugais. Svarbu, kad jis suprastų, kad jo paties čia ilgai nebuvo, ir draugai be jo turėjo visokių nuotykių ir išgyvenimų, kad reikės laiko, kol jis vėl jausis pilnateisis ir lygiavertis draugų tarpe.
  • Kalbėkitės su vaiku apie tai, kaip jis jaučiasi. Nebijokite išgirsti neigiamų jausmų, neišsigąskite, kad vaikui pikta ar liūdna, ar  baisu, ar jis nekenčia ko nors. Padėkite tokius jausmus tinkamai išreikšti, padėkite įveikti baimes ir  sunkumus. Nenuvertinkite vaikiškų rūpesčių – jiems reikia pagalbos ir laiko, kad  priimtų pasikeitimus.

 

Į klausimą atsakė psichologė psichoterapeutė,
Paramos vaikams centro direktorė
Aušra Kurienė


© Paramos vaikams centras, 2013.


Vykdytojai ir rėmėjai

 
     

 

 

            
Puslapio sukūrimą parėmė Europos komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato Daphne III programa.
Puslapyje išdėstytos pažiūros nėra oficiali Europos komisijos nuomonė.
Europos komisija nėra atsakinga už puslapyje pateiktos informacijos panaudojimą.

Latvių g. 19 A

Vilnius LT-08113, Lietuva

Tel. (8-5) 271 59 80

Mob. tel. 8 611 43567

El. paštas: info@pozityvitevyste.lt

www.pozityvitevyste.lt