Apie valgymo sunkumus

Kodėl atsiranda valgymo sunkumai?

Beveik kiekvienas vaikas tam tikru amžiaus periodu pradeda valgyti mažiau ar tampa išrankus maistui. Tai gali būti natūralus raidos etapas. Apetitas, kaip ir augimas, motorikos raida, gali kisti vaikui augant. Skirtingais raidos etapais, vaikui reikia skirtingo kalorijų kiekio. Vaikui augant jų skonis taip pat keičiasi ir visai natūralu, kad anksčiau mėgti produktai tampa tabu arba atvirkščiai. Vaikai tyrinėja aplinką ir eksperimentai su maistu gali būti dalis pažintinės veiklos. Atsisakymas valgyti  gali būti ir  pirmosios savarankiškumo apraiškos. Vaikai taip pat gali mėgdžioti suaugusius šeimos narius, kurie labai išrankūs maistui.

Tėvai dažniausiai nerimauja, kad vaiko atsisakymas valgyti sukels rimtų sveikatos sutrikimų. Jie taip pat gali įsižeisti, kai vaikas atsisako valgyti patiekalą, kuriam pagaminti mama sugaišo vos ne pusę dienos. Abiem atvejais tėvai gali pradėti grasinti, moralizuoti, emociškai šantažuoti, bausti  vaikus už nevalgymą. Deja, dažnai vaikai išmoksta, kad atsisakymas valgyti yra puikus būdas kontroliuoti tėvus ir tai tampa pagrindiniu tėvų ir vaikų jėgos žaidimų objektu.

Ką daryti:

  • Atsipalaiduokite:
    Sustokite ir pagalvokite, kodėl taip audringai reaguojate. Ar bijote, kad tai sutrikdys vaiko sveikata? Ar pykstate, kad tai dar vienas probleminis elgesys, kurį nežinote, kaip valdyti? Ar tas elgesys primena šeimos narį, kuris kenčia nuo valgymo sutrikimų? Ar tai tik dar vienas pavyzdys, kad jūsų pastangos nevertinamos? Supratę, kokios emocijos jus užvaldė, galėsite jas kontroliuoti ir efektyviau spręsti iškilusią problemą.

  • Įvertinkite savo vaiko apetitą:
    Nematuokite vaiko apetito pagal savąjį. Jaunesniems vaikas reikia valgyti dažniau ir mažesnėmis porcijomis - penkis, o ne tris kartus per dieną. Kita vertus, jei vaikas valgė  pavakarius, jis nebūtinai norės sočios vakarienės. Jei nerimaujate dėl sveikatos būklės, pasikonsultuokite su pediatru ir sužinokite, ar jūsų vaiko ūgio ir svorio santykis yra normos ribose.

  • Ne – nuolatiniam kramsnojimui ir beverčiui maistui:
    Turbūt neverta aiškinti, kad visi spragėsiai, bulvių traškučiai ir saldumynai neturi jokios maistinės vertės, bet puikiai “užmuša” apetitą. Nustatykite valgymo laiką namuose (penkis kartus per dieną) ir užtikrinkite, kad vaikai nekramsnoja kitu metu. Tai leis vaikams pajusti natūralų alkį ir tuo pačiu metu jie žinos, kad jei vieną valgymą praleido, turės laukti maisto iki kito valgymo laiko.

  • Nustatykite aiškiais valgymui skirto laiko ribas:
    Kai kurie vaikai tempia laiką prie stalo valgydami lėtai, zyzdami arba žaisdami su maistu. Nustatykite, kiek laiko valgymui skiriate, ir pasibaigus jam, paimkite lėkštę nuo stalo. Tai leis vaikui pajusti atsakomybę už savo valgymą. Gali būti, kad jie netgi liks alkani iki sekančio valgymo. Kai jie supras, kad laikas yra ribotas ir pajus nevalgymo pasekmes, jie gali nuspręsti  valgyti nustatytu metu, užuot bandę atkreipti jūsų dėmesį nevalgydami. Ribotas valgymo laikas gali būti naudingas ir jaunesniems vaikams, kuriems sunku išsėdėti prie stalo tą patį laiką, kaip suaugusieji. Nustatydami laiko ribas, atsižvelkite į vaiko amžių. Pvz., dvejų metų vaikui optimalus laikas būtų 10 minučių.

  • Leiskite rinktis:
    Jei jūsų vaikas išrankus maistui, suteikite jam alternatyvą - pasiūlykite kitą patiekalą, jei visai šeimai gaminate tai, ko jis nemėgsta. Tai turite aptarti iš anksto, kad išvengtumėte konflikto prie stalo. Suteikdami galimybę rinktis, užkertate kelią jėgos žaidimams. Taip vaiką mokote kompromiso, įgūdžio, kuris bus naudingas sprendžiant problemas. Pasiūlydami kaip alternatyvą vaiko mėgstamą maistą, žinosite, kad jis pavalgė ir nereikės nerimauti, kad vaikas badauja. Kita vertus, kai vaikas supras, kad pietų stalas nėra mūšio laukas, jis gali susidomėti naujais patiekalais ir jų ragavimu.

  • Pateikite mažas porcijas:
    Dažnai tėvai pateikia porcijas, remdamiesi savo supratimu, kiek vaikas turėtų suvalgyti, o ne kaip išalkęs jis iš tikrųjų yra. Nealkanas vaikas pyksta, kai maistas jam kišamas per prievartą. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti, kokio dydžio porcijos jis nori. Galėdamas kontroliuoti, ką deda į lėkštę, jis mažiau norės kovoti dėl to, ką deda į burną. Suvalgęs mažesnę porciją, jis gali paprašyti dar, kas daug maloniau, negu skųstis, kad porcija per didelė.

  • Ignoruokite maisto „knaisiojimą“ ir prastas manieras prie stalo:
    Gal ir keista, bet kritikavimas, baudimas ir manierų prie stalo taisymas, tik paskatina valgymo sunkumus ir jėgos žaidimus. Vaikai labai greitai supranta, kad žaidimas su maistu, valgymas pirštais ar atsisakymas paragauti naujų patiekalų yra galingas dėmesio atkreipimo įrankis. Stenkitės ignoruoti netinkamas manieras prie stalo ir ne tik susilaikydami nuo priekaištų, bet ir valdydami savo veido išraiškas ar tai ką sakote stalo kaimynui.

  • Apdovanokite už gerą valgymą ir elgesį prie stalo:
    Jei vienas iš jūsų vaikų išdykauja prie stalo, pagirkite kitą už tinkamą elgesį. Kai kreipsite dėmesį į tinkamą elgesį, vaikai supras, kad nėra prasmės elgtis netinkamai. Naudokite paskatinimų sistemą su numatytais prizais už tam tikrą lipdukų skaičių.

  • Naudokite natūralias ir logines pasekmė:
    Jūs negalite priversti vaiko valgyti, bet jūs galite kontroliuoti, ką jie valgo tarp nustatytų valgymo laikų. Alkis - natūrali nevalgymo nustatytu laiku pasekmė. Paaiškinkite vaikams: “Jei nebaigsi valgyti, kol suskambės skambutis, aš paimsiu tavo lėkštę ir tu negausi jokių užkandžių iki vakarienės”. Deserto negavimas gali būti loginė pietų nevalgymo pasekmė.

  • Rodykite pavyzdį kaip tvarkingai ir sveikai maitintis:
    Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. Laikykitės tinkamo maitinimosi režimo, venkite nuolatinio kramsnojimo ir stenkitės valgyti maistą, kuris atitinka jūsų maistinius ir energetinius poreikius.

  • Paverskite valgymą malonia ir džiaugsminga patirtimi:
    Šeimos susirinkimas prie stalo, naujų patiekalų ragavimas, bendravimas gali būti maloni patirtis. Neskubinkite valgymo, naujus patiekalus pristatykite be spaudimo būtinai paragauti. Įtraukite vaikus į maisto pirkimą, gaminimą, kiek tai įmanoma pagal jų amžių. Pagalvokite apie būdus, kaip patraukliai patiekti kasdieninius ir greitai pabostančius patiekalus. Venkite ginčų ar santykių aiškinimosi prie stalo, stenkitės išlaikyti draugišką, bendradarbiavimo atmosferą.


Į klausimą atsakė vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Skirmantė Povilėnaitė

© Paramos vaikams centras, 2011-2012.

Vykdytojai ir rėmėjai

 
     

 

 

            
Puslapio sukūrimą parėmė Europos komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato Daphne III programa.
Puslapyje išdėstytos pažiūros nėra oficiali Europos komisijos nuomonė.
Europos komisija nėra atsakinga už puslapyje pateiktos informacijos panaudojimą.

Latvių g. 19 A

Vilnius LT-08113, Lietuva

Tel. (8-5) 271 59 80

Mob. tel. 8 611 43567

El. paštas: info@pozityvitevyste.lt

www.pozityvitevyste.lt