Emocinės prievartos kategorijos

Parengta pagal leidinį „Vaiką žalojantis elgesys: metodinis vadovas specialistams“ D.Glaser, V.Prior.
 
Prof. Danya Glaser emocinę prievartą apibrėžia kaip nuolatinį žalingą tevų bendravimą su vaiku. Emocinės prievartos sąvoka apime ir emocinę prievartą, ir emocinę nepriežiūrą.

Emocinė prievarta apibūdina tėvų ir vaikų santykius, o ne konkrečius įvykius.

Emocinį išnaudojimą ir nepriežiūrą įrodo konkretūs detaliai apibūdinti žalingo tėvų bendravimo su vaiku pavyzdžiai.

Priešingai negu kai kuriais kitais vaiką žalojančio elgesio atvejais, vaikas pats paprastai neatskleidžia emocinės prievartos, todėl vaiko apklausa vien kai įkalčių rinkimo priemonė turi mažai prasmės. Vaiko žaidimai, elgesys ar išvaizda gali parodyti emocinės prievartos pasekmes. Kiti duomenys surenkami iš ilgesnį laiką trunkančio šeimos bendravimo modelio, istorijos ir pasekmių vaikui stebėjimo.

Galima išskirti  5 emocinės prievartos kategorijas. Vienoje šeimoje gali pasireikšti viena emocinės prievartos kategorija ar keletas vienu metu.

 Išskiriamos 5 emocinės prievartos kategorijos:

1.Tėvų emocinis šaltumas, abejingumas ir emocinė nepriežiūra.
  • Toks tėvų elgesys pasireiškia, jei patiems tėvams kyla psichikos sveikatos sunkumų, jie nesaikingai svaiginasi narkotikais ar alkoholiu, arba juos nuolat slegia kiti sunkumai, pavyzdžiui, tėvų tarpusavio smurtas.
  • Tyrimai rodo, kad ypač didelę žalą vaikams gali padaryti tėvų emocinis šaltumas ir abejingumas.
2.Nuolatinė neigiama nuostata į vaiką.
  • Tai gali būti priešiškumas, itin griežtos bausmės vaikui, jo niekinimas, kaltės vertimas ir atstūmimas.
  • Tėvai mano, kad vaikas nusipelnė tokio neigiamo elgesio.
  • Tokia neigiama tėvų nuostata ir elgesys paprastai nukreipiamas į vieną konkretų vaiką.
3.Nenuoseklus, vaiko raidos neatitinkantis bendravimas su vaiku.
  • Neadekvatus, nenuoseklus ir griežtas drausminimas.
  • Vaikui keliami reikalavimai, neatitinkantys jo raidos (pvz.,z tikimasi, kad mažas vaikas padės tėvams, rūpinsis broliais ir seserimis, ar savimi).
  • Per didelė tėvų globa ir atsargumas, dėl kurio ribojamas vaiko patyrimas ir mokymasis.
  • Vaiko neapsaugojimas, kai jis tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku, ypač smurto tarp tėvų.
4.Tėvų nesugebėjimas pripažinti vaiko individualumo ir asmeninių ribų.
  • Tėvai naudojasi vaiku savo psichologiniams poreikiams patenkinti.
  • Tėvai nesugeba atskirti vaiko galimybių ir poreikių nuo savo reikalavimų ir lūkesčių.
  • Tėvai priskiria vaikui savo asmeninius arba iš praeities kilusius jausmus, troškimus ir motyvus.
  • Tėvai neigia unikalais vaiko temperamento ir asmenybės savybes.
Aplinkybės, kai dažnai aptinkamas 4 kategorijos elgesys:
  • Paprastai ši kategorija pasitaiko, kai vaikai įveliami į tėvų skyrybų ginčus.
  • Išgalvota ar tyčia sukelta liga (sukelto Miunhauzeno sindromas) yra šios kategorijos atmaina.
  • Ši kategorija aptinkama, kai tėvai turi neišspręstų jausmų savo pačių vaikystės patirties atžvilgiu ir projektuoja juos į savo vaiką.
  • Ši kategorija pasitaiko, kai tėvai serga ribinės asmenybės sutrikimu arba sunkia psichikos liga.
5.Vaiko socialinės adaptacijos apribojimas.
  • Aktyvus netinkamos socializacijos skatinimas (pvz., vaiko aktyvus įtraukimas į neteisėtą veiklą, tokią kaip elgetavimas, kvaišalų vartojimas ir pan.).
  • Nesugebėjimas suteikti reikalongo pažintinių gebėjimų ugdymo ir galimybių mokytis.
  • Vaiko bendravimo su bendraamžiais ribojimas arba neskatinimas.

 

 

Vykdytojai ir rėmėjai

 
     

 

 

            
Puslapio sukūrimą parėmė Europos komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato Daphne III programa.
Puslapyje išdėstytos pažiūros nėra oficiali Europos komisijos nuomonė.
Europos komisija nėra atsakinga už puslapyje pateiktos informacijos panaudojimą.

Latvių g. 19 A

Vilnius LT-08113, Lietuva

Tel. (8-5) 271 59 80

Mob. tel. 8 611 43567

El. paštas: info@pozityvitevyste.lt

www.pozityvitevyste.lt